Life goes bye, don't ask why

Have you ever felt how time goes bye?

Priestankine mina

Kulkos ir skeveldros
Po kojom pabiro
Kraujuojanciais pirstais
suspaudziau priestankine mina

Dantis sukandes stebejau mirti
Kuri isplese dar gyva sirdi
Bandziau ikvepti oro
Bet jo tiesiog neliko...

Rankos nusviro
Ir kraujas sustingo
Laikas sustojo
Ir viskas nurimo

Akyse prazydo balta
Naktis isganymo pilna
Paleidau as
Priestankine mina..

Emtpy ... fill me up or go away

Day after day i breath, i can see mornings and evenings. I even can see a stars in the sky.
But that's nothing, i cant stay like this longer. One star has fallen dawn. I saw her crashing in to the ground. She is no longer my shiny star, she is no loner in the sky. This deep impact went through all my life, destroying everything alive.
But if she still alive, or if she even hardly breathing say it to me right now, to save my life forever...

Ars longa, vita brevis (Hippocrates)

Menas ilgaamžis, gyvenimas trumpas, t.y. meno kūriniai gyvena ilgiau už kūrėjus.

Trumpai

Esame žmonės. Mes mylime, mes nekenčiame, mes miegame, mes pabundame, mes netgi sapnuojame, mes liūdime, mes svajojame, mes verkiame, mes augame, mes dalinamės, mes bėgame, mes klausomės, mes aukojamės, mes pykstame, mes valgome, mes dainuojame, mes žiurime i save patį, mes laukiame, mes tikimės, mes nusiviliame, mes apsidžiaugiame, mes ...

Naktis, kuri apvertė mano pasaulį

2008 10 28
Šią naktį Tu buvai su manimi, mes džiaugiamės vienas kitu. Gyvenome naujame namo bute. Ejome susikibę už rankų ir šypsojomes vienas kitam. Rytais mes begiosime kartu, o vakarais užmigsime drauge. Nuo šiol mes busime kartu. Tu esi nuostabi ir nepakartojama. Tu, nuo šiol, man neši laimę ir džiaugsmą. Ačių TAU. [mano sapnu mergaite...]

Dangus, zeme ir tai kas tarp ju

Prisiminus vakarykste sniego audra,,,,

... ieskau dainos, kuri ikveptu mane parasyti ka nors, kas jums patiktu.

Radau. Vaziuojam.

Siandien nerasysiu kaip jauciuosi ar kaip jauciasi kiti, nerasysiu kiek isleidau pietaudamas ar kiek kartu nusiciaudejau. Taigis rasysiu as.
Taip taip rasysiu, jau tuoj :) Apie ka? Na perskaitysit ir suprasit, tikiuosi. O gal ten visai nieko ir nereiks suprast. Ok ok pradedu.
--------------------------------------

Buvo karstas vasaros rytas. Nebuvo jis gaivus ir visai ne rytas, nes atsikeliau tik saulei emus mane budinti. O valandu tada buvo visos cielos 3. Praktiskai pietu metas. Islipau is lovos. Noretumete paklausti kieno lovos? As irgi noreciau isgirsti si atsakyma! Salia lovos stovejo stalas. Ant stalo gulejo neisgerta arbata ir puse sumustinio. Gurkstelejau pora gurksniu arbatos ir nuejau... Ejau tada letai, lebai letai, besizvalgydamas po nepazistama erdve... Erdve ribojo sieno. Jos buvo ivairiu spalvu: raudonos, melynos, zalios, baltos, ispaisytos flomasteriais ir piestukais. Ilgas kolidorius vede link melynu duru. Man buvo labai idomu suzinoti kas yra uz ju? Mintyse pagalvojau, kad tai tikriausiai koks nors miegamasis arba svetaine. Letai praveres duris pamaciau begale zvakiu, keletas is ju dar tebedege. Iejau vidun. Iskrt galva apsunko nuo deguonies trukumo. Keistas smilkalu kvapas vos neuzmigde, bet greitai susivokiau, kad dar minute ir as uzmigsiu kartu su kitom uzgesusiom zvakem. Uzdariau duris, giliai ikvepiau ir iskvepiau. Cia zymiai geriau.... Lubose buvo nupiesti pauksciai, jie atrode tarsi gvi, skraidantys sauletame papludimyje. Zvilgsnis slinko zemyn kur buvo nutapyta jura. Ji irgi atrode gyva. Nuo jos sklido bangu osimas ir surus dvelksmas... Kazkur trinketelejo durys, tas mane siek tiek nugasdino. Bandziau dar isgirsti kur tai nutiko, bet vel buvo tylu. Pagalvojau, kad reiktu apziureti pirmaji auksta. Nulipau laiptais zemyn. Cia sienos buvo isklijuotos roziu ziedu lapais. Labai atasrgiai praejau kad neuzkabinciau nei vieno lapelio. Kaip supratau is cia buvo virtuve. Priesais stovejo mazas stalas su trimis kedemis. Viena zalia, kitos dvi - geltonos. Stalas buvo svariai nuvalytas ir pamerkta kazkokiu idomiu geliu. Apsizvalgiau aplink. Viskas idealiai svaru. Jokio trupinelio. Besizvalgant akys sustojo ties virduliu. Dar neesu tokio mates siauras ir aukstas... "juk tai visiska nesamone, kaip tokiame galima virti vandeni?" pagalvojau. Bet kadangi situ savo minciu niekam garsiai nepasakiau, nors kazi ar kas butu isgirdes, neturedamas kito pasirinkimo ijungiau virduli. Jis greit eme kaukti ir cypti. Ant mazucio dangcio uzsidege zalia lempute. Vieno vandens tikriausiai negersiu. Nutariau paieskoti arbatos. Atidariau pirmas spinteles duris. Ten sudeti kazkokie spalvoti buteliukai. Ne, cia arbatos nebus. Atidariau kitas duris, ten arbatos tuo labiau nei kvapo, nes buvo sudeti porcelianiniai indai. Galiausiai isvarstes visas dureles atidariau paskutiniasias. Ten arbatos irgi nebuvo, bet, mano laimei, radau bent citrina. Yes! Isispaudziau i jau pravesusi vandeni ir isgeriau. Puiku, dabar jau galima gyventi toliau.
Na o dabar reiktu dar karta pabandyti prisiminti kaip as cia atsiradau. Kieno cia namai? Nors jauciausi tartum budamas cia tukstanti ir viena karta, bet nieko nepazinojau. Del viso pikto znybtelejau sau i sona, bet tai buvo ne sapnas. Pakilau laiptais i virsu. Tylu. Jokiu zmoniu. Nuejau i kambari kuriame atsikeliau. Ant kedes buvo graziai sulankstyti mano marskiniai ir dzemperis.
Nors ir kaip stipriai bandau atsiminti bet atsimenu tik rytines saules dusa i veida. Atsisedau ant lovos krasto ir pasiraziau, tada griuvau atgal i lova. Ji buvo tokia patogi ir pacioje idealiausioje kambario vietoje. Lyg pats ja cia buciau ir pastates. Dar karta pabandziau ka nors prisiminti, bet vis panirdavau i praraja. Nieko! Atsistojau ir priejau prie lango. Atitraukiau beveik permatomas geltonas uzuolaidas su anciu paveiksliukais. Pro langa matesi tyvuliuojantis nedidukas ezeriukas. Ant jo toks pat mazas lieptelis. Ezera gaube pusys ir egles. Grazu, pagalvojau ir uztraukiau uzuolaidas, kad saule neprikepintu kambario. Apsivilkau marskinius, visgi esu pas kazka sveciuose...??? Nors dar karta sakau: jauciuosi lyg pats cia gyvenciau. Nutariau apsizvalgyti idemiau. Kolidoriuje is viso buvo penkios durys. Vienos tos kurios skyre mano kambary, kitos kur buvo mistinis zvakiu kambarys, taigi liko dar 3. Raudonos, baltos ir zalios. Kadangi raudonosios durys buvo arciausiai, pabandziau praverti jas. Letai nulenkiau rankena, idemiai klausydmas ar ko nors neisgirsiu. Nulenkes rankena kiek stumtelejau duris, bet jos neatsidare, dar karteli stumtelejau stipriau, bet jos tikriausiai buvo uzrakintos. Zalios. Taip pat atsargiai nulenkiau rankena ir jos atsidare. Vonia. Didele. Idomu. Uzejau vidun, beje sviesa uzsidege vos praverus duris. Visa vonia kvepejo labai skaniu ir gaiviu kvapu. Salia kriaukles buvo spintele. Smalsumas neleido man iseiti is vonios neatidarius sios spinteles dureliu. Mano nuostabai spinteleje nieko nebuvo iskyrus maza rakta. Iskart smegenys pradejo siulyti ivairius variantus nuo ko pastarasis galetu buti? Bet siuos svarstymus atidejau velesniam laikui. Pries iseidamas is vonios "all in one", kadamgi joje buvo ir VC, nutariau atsikratyti nereikalingu kiekiu skyscio patekusio i mano skrandi tikriausiai per pastaraja para.
Uzdarydamas duris dar karta pagalvojau apie ta rakta ir nuzingsniavau prie baltuju duru. Giliai ikvepiau ir atidariau jas. Cia buvo miegamasis. Baltos sienos, balti baldai, tvarkingai suklota balta patalyne. Pasijutau lyg danguje. Baldu cia nebuvo daug. Maza rubu spinta, staliukas ir veidrodis bei lova. Daugiau isidemeti nespejau, nes isgirdau atsidarant lauko durims. Kazkas iejo. As sustingau. Net neisivazidavau kas ten galejo buti. Mergina ar vaikinas, o gal gauja zudiku. Nurijau seile ir tyliai pabandziau paziureti kas gi ten atejo. Priejau prie laiptu, bet nieko nesimate, tik girdejosi celofaninio maiso snarasys ir kraunamu daigtu garsas. Neturejau kitos iseities, o gal ir turejau, bet nusileidau laiptais. Ir is kur pas mane tiek drasos? Prie staliuko, mano laimei, bent siuo metu, man taip atrodo, stovejo mergina. Veido jos nemaciau, nes buvo nusisukusi ir krove maisto produktus ant stalo. Letais ir tyliais zingsniais nulipau ir atsistojau ant pirmojo auksto grindu. Ziurejau kaip jos dailios rankos delioja vaisius.

Uzsiziurejau. Ji atsisuko! Nebebuvo kur begti, nei ka sakyti. Pasijutau kaip pagautas vagis nesantis brangiausia turta. Nors jos veide ir sviete zavinga sypsena, as bijojau.
- Labas rytas Tomai. - Tare nepazistamoji.
- Labas. - Atsakiau kiek imanoma tvirciau, kad neparodyciau savo sutrikimo. Esu nustebes is kur ji zino mano varda. Ir kodel ji nera nustebusi mane matydama cia?
- Turbut labai ilgai miegojai, kad toks kaip nesavas? - Ji vel kreipesi i mane.
- Taip, katik atsikeliau.
- Seskis, mielasis, padarysiu tau pusrycius, tikriausiai labai isalkai.
Po siu jos zodziu as isvis nebezinojau ka sakyti ir daryti.
- Tai ar patiko vakar? - Ji paklause ziuredama i mane.
" o ka dabar sakyt" pagavojau. Juk as nieko neprisimenu. Negi buvau ant tiek girtas, kad nieko nepamenu. Nors sprendziant is savijautos tai tikrai nevartojau alkoholio .....
- Taip - atsakiau nenoredamas isiduoti, kad nieko nezinau.
- Tau iskepti kiausiniene, ar isvirti ka nors, o gal nori svieziu vaisiu? - Ji labai graziai man visa tai pasiule.
- Noreciau apelsino, aciu
Juk negalejau paklausti kas tu tokia, kodel as cia ir kas buvo vakar. Pakliuvau i nepavydetina padeti. Bet negalejau pasiduoti. Sumaniau kaip nors netycia uzsiminti apie mano buvima cia. Kad ka nors galeciau ispesti. Bent jos varda, kas galetu man padeti atsiminti kas ji tokia.
......................laukite tesinio........................